Kovo 21 dieną trečių klasių grupėje vyko integruoto ugdymo diena „Skambėk, lietuviškas žodi!“ Taip mokiniai paminėjo Pasaulinę poezijos dieną. Iš anksto trečiokai išmoko labiausiai patikusius Martyno Vainilaičio eilėraščius ir jais pradėjo pirmą pamoką. Mokinius pradžiugino Evilijos, Izabelės ir Manto mamos. Jos skaitė pasirinktus gražiausius posmus. Klasėse mokiniai išrinko geriausius skaitovus. Jie per antrą pamoką klasių grupės rekreacinėje zonoje deklamavo vaikų mėgstamo poeto eiles bendraamžiams. Sugrįžę į klases, vaikai klausėsi aktorių įgarsintos M. Vainilaičio mitologinės pasakos „Bruknelė“, plačiau susipažino su poeto biografija ir kūryba. Trečiokai ir patys bandė kurti.

Štai keletas mokinių sukurtų eilėraščių:

Saulė

Saulė
Šilta ir skaisti
Žadina rytą kasdieną.
Ak, ta saulelė graži!
Šildo mus vasarą, žiemą.

Pavasaris

Pražysta gėlės
Gražios ir spalvotos.
Pavasaris toks ilgas,
Kad norisi dainuoti!

Natalė Simonavičiūtė (3a)

 

Ieva Juodviršytė (3a)

Paukščiai

Paukščiai –
Gražuoliai maži!
Skraido, lekioja virš pievos.
Ak, tie paukšteliai mieli
Skrenda virš manojo kiemo!

Geriausi draugai

Pragydo paukštelis,
Čiulbėjo linksmai.
Mažytis žvėrelis
Šokinėjo aukštai.

Gustė Gudelytė (3a)

 

Vesta Duchnevičiūtė (3c)

Debesys

Guliu, žiūriu į dangų,
Matau daug debesų.
Jie skrenda lyg drugeliai
Iš pasakų, svajų.

Matau princeses ir karalius!
Matau pilis, namus, miškus.
Žiūriu nustebus ir galvoju,
Ką gi dar parodys dangus?

Drugelis

Ėjo zuikis per miškelį
Ir pamatė jis drugelį.
O drugelis buvo margas –
Su taškeliais ir šlakeliais.

Buvo žalias ir geltonas,
Bet, svarbiausia, ir raudonas!
Jis tupėjo ant gėlytės –
Mažos mažos ramunytės.

Saulė Masiukaitė (3c) Airida Jakštaitė (3b)

Itin džiugu, kad ši diena pažadino mokinių norą kurti. Tikimės, kad ateityje ir mūsų trečiokai garsins Širvintų kraštą savo eilėmis.

Mokytojos Nijolė Miliauskaitė, Svetlana Paliukėnienė,
Dalia Vinslauskienė, Danguolė Skirmantienė

Potvyniai, karai, marai...
Ką gi tu žmogau darai?
Pamąstyk ir pajudėk,
Dieną Žemės švęst pradėk!

Lietuvoje pasaulinė Žemės diena oficialiai įteisinta prieš 20 metų. Šią dieną kiekvienas turime galvoti apie mūsų planetos problemas. Mūsų maži ir, atrodytų, nežymūs darbai – popieriaus ir elektros taupymas, vandens čiaupų sutvarkymas – padeda tausoti medienos išteklius ir elektrą, šilumą ir vandenį. Juk dėl oro taršos šiltėja mūsų planetos klimatas, pradeda tirpti ledynai amžino įšalo zonose.

Rūpintis Žemės išsaugojimu privalome visi. Kiekvieną dieną. Mes šioje Žemėje gyvename tam, kad paliktume ją gražesnę, nei radome atėję.

Žemės dienos paminėjimas Širvintų pradinėje mokykloje tapo gražia tradicija. Laukdami šios dienos Jaunųjų ekologų būrelio mokiniai surengė plakatų parodą. Kovo 20 dieną visi mokiniai su savo mokytojomis susirinko mokyklos kieme. Čia vyko renginys, skirtas Žemės dienai. Visus susirinkusius eilėraščių posmais pasveikino jaunieji ekologiukai: Titas, Evelina, Ema ir Goda. Jie dar kartą priminė, kaip kiekvienas žmogus gali prisidėti prie mūsų planetos išsaugojimo. Renginio kulminacija – spalvoti balionai, kuriuos į dangų leido mokyklos direktorė Irena Sližauskienė. Kiekvienas balionas – pažadas Žemei: nedeginti žolės, pasodinti gėlę ar medį, nešiukšlinti, taupyti popierių, elektrą ir t.t.

Mokyklos bendruomenę Žemės dienos proga pasveikino ir knygą apie paukščius įteikė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono aplinkosaugos agentūros vadovas Romualdas Sližauskas. Smagią dainą padovanojo mokyklos dainorėliai, vadovaujami mokytojos Rasos Gudeikienės. Neliko be dovanų ir paukšteliai – įkėlėme jiems naujus inkilus. Tikime, kad dar šiais metais juose apsigyvens giesmininkai.

Visi mokiniai su šokio mokytoja Raminta Maslinskiene dalyvavo tarptautiniame socialiniame projekte taikai ir vienybei Žemėje „Apkabinkime Žemę“. Jie šoko bendrą šokį Žemei. Projekto tikslas – formuoti aplinkosaugines nuostatas ir gamtai palankų elgesį, ugdyti atsakomybę už savo veiksmus, gilinti vaikų pasaulio vientisumo suvokimą, kad mes vienas su kitu esame daug glaudžiau susiję, nei atrodo.

Renginio pabaigoje visi draugiškai įteikėme Žemei dar vieną dovaną – pačių pagamintas gėles. Įvairiaspalviais žiedais pražydęs mokyklos kiemas traukė praeivių akį, džiugino pačius mokinius.
Tikėkime, kad gėrio ir grožio sėklos, pasėtos į mūsų vaikų širdis, sudygs ir jie taps sąmoningais, aktyviais gamtos saugotojais ir puoselėtojais.

Mokytoja metodininkė Gita Bakasėnienė

Apie patyčių kultūrą mokykloje kalbama daug, į tai atkreipia dėmesį ir mokytojai, ir tėvai. Tačiau, psichiatro Lino Slušnio teigimu, būtent pastarieji visų pirma turėtų atsigręžti į save. „Negalime čia įvardinti konkrečios statistikos, bet aš sakyčiau, kad atsakomybė tėvams už patyčias mokykloje tenka kokių 80 proc. ir tik 20 proc. vaikams“ – savo nuomonę dėstė specialistas. Tiek patiems vaikams, tiek suaugusiems dažnai lieka neaišku, kur yra vaikiški žaidimai, humoras, o kur jau patyčios. Taip pat vis dar tarp tėvų ir pedagogų verda ginčai, ar patyčios ir smurtas susiję? O gal tai tas pats?

Norėdami tai išsiaiškinti kovo 21 d. sukvietėme Širvintų pradinės mokyklos tėvelius į paskaitą „Kur baigiasi žaidimai ir prasideda patyčios?“. Paskaitos metu buvo sudėlioti visi taškai ir aiškiai nubrėžta riba: kas yra patyčios, o kas ne, kiek mes vis dar tikime mitais apie patyčias. Galiausiai, buvo aptarta: kas ir kaip turi mažinti šios problemos mastą mokyklose? Paskaitos metu tėvai išgirdo: ką turi žinoti ir daryti mokykla, o ką – tėvai. Pastarųjų supratimas, įsitraukimas ir pagalba atpažįstant bei sprendžiant patyčių situacijas tarp vaikų yra gyvybiškai svarbus. Tėvai gavo konkrečius patarimus, ką rekomenduojama daryti bei kaip reaguoti, jei jų vaikas pastebi patyčias, jas patiria asmeniškai arba pats tyčiojasi iš kitų.

Sekančią dieną, kovo 22 d. seminare „Patyčių atpažinimas ir efektyvus reagavimas“ jau dalyvavo mokyklos pedagogai, kuriems ši tema taip pat yra aktuali. Seminaro metu buvo aiškiai įvardinta, kaip atpažinti patyčias bei koks turi būti efektyvus pedagogo reagavimas į jas. Aptarta, kokios yra pedagogo dalykininko ar klasės vadovo atsakomybės, kai vyksta patyčios tarp vaikų. Pateiktos praktinės rekomendacijos, padedančios mažinti patyčių mastą: kaip kalbėti su vaikais, dalyvaujančiais patyčių situacijoje ar kaip efektyviai įtraukti tėvus į šios problemos sprendimą. Seminaro metu pedagogai gavo pagalbinę padalomąją medžiagą darbui su patyčiomis klasėje.

Po šios paskaitos ir seminaro visi supratome, kad geriausi rezultatai bus pasiekti tada, kai mokykla ir tėvai glaudžiai bendradarbiaus. Už tai esame dėkingi psichologei, lektorei Vaidai Liaudanskienei, turinčiai 10 metų vaikų ir suaugusiųjų psichologinio konsultavimo bei 7 metų mokymų vedimo patirtį. Taip pat dėkojame visiems tiems tėveliams, kuriems tikrai svarbus patyčių klausimas ir jie rado laiko ir galimybių atvykti į susitikimą su psichologe, klasių mokytojomis. Džiaugiamės, kad yra didelė dalis tėvų, norinčių kartu spręsti mūsų vaikų problemas ir bendradarbiauti su mokykla. Juk mokomės visi kartu!

Mokyklos administracija

Vaikai gali pačiais įvairiausiais būdais vieni iš kitų tyčiotis, kabinėtis, skaudinti vienas kitą. Yra išskiriamos tiesioginės ir netiesioginės patyčios.

Tiesioginės patyčios - kai vaikas yra atvirai puolamas, užgauliojamas, pvz., vaikas yra stumdomas, pravardžiuojamas, jam grasinama ir pan.

Netiesioginėmis patyčiomis vadiname tokį elgesį, kuomet vaikas skaudinamas nenaudojant tiesioginės agresijos. Tai vaiko atstūmimas nuo grupės, ignoravimas, nebendravimas su juo, neapykantos prieš vaiką kurstymas.

Galima išskirti šias patyčių formas:

Žodinės patyčios – kuomet vaikas yra skaudinamas, užgauliojamas žodžiu ir užrašais. Tai gali būti prasivardžiavimas, gąsdinimas, pašaipios replikos apie išvaizdą, religiją, tautybę, negalią, įvairūs "juokeliai", užrašai apie vaiką, skaudinančių žinučių siuntinėjimas mobiliaisiais telefonais, elektroniniu paštu, apkalbinėjimas, šmeižimas.

Fizinės patyčios – tai užgauliojimas veiksmais: pargriovimas, įspyrimas, kumštelėjimas, spjaudymas, daiktų atiminėjimas ar gadinimas ir pan.

Gestų – tai įvairūs gąsdinantys, bauginantys gestai, ignoravimas, siekiant parodyti, kad vaikas yra nepageidaujamas ar atstumiamas.

Elektroninės patyčios - tai patyčios vykstančios elektroninėje erdvėje: socialiniuose tinkluose, kitose vietose internete, naudojant mobiliuosius telefonus. Elektroninės patyčios apima tokius veiksmus, kaip nemalonių žinučių arba elektroninių laiškų rašinėjimą, skaudinantį bendravimą elektroninėje erdvėje, vaiko asmeninio gyvenimo detalių viešinimą, tapatybės pasisavinimą ir pan.

Patyčių poveikis vaikams:

1. Nesaugumo, nerimo, baimės jausmas, ilgainiui galintis sukelti psichikos sveikatos problemų.

2. Nepasitikėjimas savimi, liūdesys, žema savivertė.

3. Nenoras eiti į mokyklą, suprastėję mokymosi rezultatai.

4. Iššauktas agresyvus ar socialiai nepageidaujamas elgesys vyresniame amžiuje.

Keletas požymių, kurie gali rodyti, kad vaikas patiria patyčias mokykloje:

1. Grįžta iš mokyklos su sugadintais daiktais, praradęs kokį nors daiktą ar pinigus.

2. Turi mėlynių, įdrėskimų ar panašių žymių.

3. Iš namų į mokyklą ėmė vaikščioti kitu keliu.

4. Nenori eiti į mokyklą be jokios aiškios priežasties.

5. Grįžęs iš mokyklos būna irzlus, nuliūdęs ar neįprastai emocingas.

Kaip padėti patyčias patiriančiam vaikui?

1. Išklausykite.
2. Kartu su vaiku ieškokite sprendimo būdų.
3. Kreipkitės į klasės mokytoją, socialinį pedagogą ar mokyklos administraciją.
4. Būkite šalia.

Vaikai neretai mano, kad suaugusieji negali padėti išspręsti patyčių problemos ir tik pablogins situaciją. Arba tvirtai tiki šiuo tarp vaikų įsigalėjusiu mitu: „Prasitardamas suaugusiesiems apie tai, kad iš tavęs tyčiojasi, tampi skundiku“. Šią vaikų nuostatą būtina keisti. Labai svarbu jiems parodyti, kad kreipimasis pagalbos yra teigiamas dalykas, kad papasakoję apie patyčias jie padės sau ir kitiems vaikams. Jeigu jis atsisako apie tai kalbėti su Jumis, pasiūlykite jam pasikalbėti su kuo nors kitu: kitu šeimos nariu, klasės mokytoju ar kt. Labai svarbu, kad savo vaikui sakytumėte, jog jį mylite ir stengsitės padaryti viską, kas įmanoma, kad jis jaustųsi saugus. 

Kaip stabdyti patyčias?

1.Rodykite pavyzdį savo vaikams.

Suaugusių elgesio pavyzdys yra labai svarbus vaikams – juk vaikai mokinasi visų pirma stebėdami savo aplinkos žmones. Jei suaugęs pats nepagarbiai bendrauja su kitais, vartoja pravardes, demonstruoja netoleranciją kitų žmonių atžvilgiu, rašo žeminančius komentarus po straipsniais – tikėtina, kad ir vaikai taip pat bendraus ne tik su savo bendraamžiais tiek realioje, tiek virtualioje erdvėje, bet ir su suaugusiais žmonėmis. Tad labai svarbu, kad patys suaugusieji demonstruotų tokį elgesį, kokio jie tikis iš vaikų.

Psichiatras L.Slušnys teigia: „80 proc. atsakomybės už patyčias mokykloje – tėvams. (...)„Priskiriu šiek tiek ir vaikams, bet tik dėl nesugebėjimo, nežinojimo, nemokėjimo, kaip spręsti tam tikras aštresnes situacijas. Bet tai, kad jie nemoka, juk yra visiškai normalu. Juk būtent tai jie ir daro – mokosi“, – tikino specialistas. Kaip vieną iš pagrindinių aspektų, kuris nulemia vaiko elgesį tiek mokykloje, tiek kitoje viešoje aplinkoje, psichiatras L.Slušnys įvardijo tėvų tarpusavio santykius, problemų sprendimo metodus.

2. Reaguokite į patyčias.

 

Stabdykite patyčias. Jūsų abejingumas gali būti suprastas kaip pritarimas tokiam elgesiui.

Jei abejojate, ar taip vaikai žaidžia, ar skriaudžia vienas kitą – paklauskite jų, ką jie daro. Jei matote, kad kažkuris vaikas atrodo nuskriaustas – pasiūlykite savo pagalbą. Kartais užtenka paprasto suaugusiojo dėmesio, kad vaikai bent kuriam laikui nustotų kabinėtis prie kito vaiko.

 

3. Kalbėkitės su vaikais apie patyčias.

Aptarkite, kas yra patyčios, kur su jomis galima susidurti, kokios gali būti patyčių pasekmės ir kodėl vaikai tyčiojasi vienas iš kito. Padėkite vaikui suprasti, kad bendrauti galima ir kitaip – draugiškai, be patyčių ir kad toks bendravimas padeda jaustis saugesniems visiems vaikams. Svarbu įvardinti, kad pasyvus patyčių stebėjimas gali būti laikomas pritarimu patyčioms. Vaikas turi žinoti į ką gali kreiptis pagalbos, jei patiria patyčias.  Skatinkite vaiką nekentėti vienam patyčių situacijose. 

4. Prisidėkite kuriant mokykloje saugią aplinką.

 

  1. Kalbėkite su vaiku apie prievartos, agresijos, kurią jis mato per televiziją, vaizdo žaidimuose ir kitur žalą.
  2. Padėkite savo vaikui suvokti agresyvaus elgesio padarinius.
  3. Mokykite savo vaiką spręsti problemas neagresyviais būdais.

4. Padėkite savo vaikui spręsti problemas neagresyviais būdais ir mokykite, kaip išreikšti pyktį nežeidžiant kitų žmonių nei žodžiu, nei fiziškai.

Parengė vyr. socialinė pedagogė Jolanta Vilkienė

Kovo 10 dieną šventiškai pasipuošę ir džiaugsmingai nusiteikę minėjome Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną. Eilėraščiu apie gimtinę renginį pradėjo 3b klasės mokinys Aleksandras Bissekerskij, jam talkino mokytoja Ramunė Savickienė. Iškilmingai sugiedojus Lietuvos valstybės himną, visus pasveikino mokyklos direktorė Irena Sližauskienė. Šventinį koncertą pradėjo mokyklos choro dainorėliai, vadovaujami mokytojos Rasos Gudeikienės. Smuiku griežė 2a klasės mokinė Urtė Stankevičiūtė, 3d klasės mokinės Barbora Indriulionė ir Gintarė Sadūnaitė. Ketvirtokė Rugilė Baronaitė grojo kanklėmis. Smagius lietuvių liaudies šokius paruošė mūsų mažieji folkloro ansamblio „Želmenėliai“ (mokytoja Rūta Tamašauskienė) ir šokių grupės „Upeliukas“ (mokytoja Raminta Maslinskienė) šokėjai.

Šią dieną pamokose buvo integruojamos įvairios veiklos, skirtos Lietuvos nepriklausomybės dienai paminėti. Netradicinę pamoką 1b klasėje (mokytoja Rūta Tamašauskienė) vedė L.Stuokos-Gucevičiaus 1b klasės gimnazistai Jelena Bagočiūnaitė ir Edgaras Dvilevičius. Jie pasakojo apie Lietuvos sostines, giedojo Lietuvos himną, klijavo trispalves, atsakinėjo į klausimus, o pamokos pabaigoje mokiniai buvo vaišinami saldainiais.

Mokyklos informacija

2c, 2d, 3a ir 4a klasių mokiniai tęsė projektinę veiklą, skirtą lietuvių kalbos metams, ir organizavo tarpklasinius skaitymus „Skaitau draugui“. Vaikai atsakingai ruošėsi šiems skaitymams, nes skaityti kitos klasės mokiniams nėra lengva. Dviejų klasių mokiniai skaitė lietuvių liaudies pasaką „Eglė žalčių karalienė“, o kiti – pasaką-poemą „Eglė žalčių karalienė“. Ši nauja veikla mokiniams patiko. Ji padėjo pastebėti skirtumus tarp prozos ir eiliuoto teksto, pajusti lietuvių kalbos grožį, dainingumą. Vaikai tobulino raiškaus skaitymo įgūdžius. Pasakos turinys sukėlė diskusijas apie šeimos vertybes, žmonių tarpusavio santykius.
Tikimės, kad renginys bent iš dalies priartino prie tikslo – ugdyti vaikų norą skaityti, nes mokiniai vis mažiau laiko skiria grožinei literatūrai.

Mokytoja metodininkė G. Bakasėnienė, vyresnioji mokytoja A. Gelažunienė,
mokytoja metodininkė N. Miliauskaitė, vyresnioji mokytoja V. Šapurienė

17 Širvintų pradinės mokyklos trečių ir ketvirtų klasių mokinių dalyvavo Tarptautiniame matematikos konkurse „PANGEA 2017“, kurį Lietuvoje organizuoja VšĮ „VIMS – International Meridian School“. Šio konkurso tikslas – populiarinti matematiką ir sudaryti galimybę tobulėti gabiems vaikams.

I konkurso etapas mokykloje vyko vasario 22 dieną. Mokiniams buvo pateiktos 25 užduotys, suskirstytos į 3 sudėtingumo lygius. Kovo 6 dieną sulaukėme džiugių rezultatų. Net 11 pirmame etape dalyvavusių mokyklos trečiokų ir ketvirtokų surinko daugiau nei 50 % galimų taškų ir pateko į II etapą, kuris vyks Ukmergės Antano Smetonos gimnazijoje kovo 18 dieną.

Sveikiname konkurso „PANGEA 2017“ I etapo nugalėtojus:

Aleksandrą Bissekerskij (3b), Lauryną Dambrauską (3b),
Giedrę Katinaitę (3b), Lauryną Kvaselį (3b),
Dominyką Gudonį (3c), Kristupą Gudoną (3d),
Nojų Iljeitį (3d), Aidą Jurkūną (4b),
Gretą Cikanavičiūtę (4c), Kristijoną Dvilevičių (4c),
Rimvydą Jaunių Bagočiūną (4d).

Didžiuojamės mokinių pasiekimais ir linkime jiems sėkmės tolimesniame konkurso etape!

Atsakinga už konkurso organizavimą mokykloje
mokytoja metodininkė Svetlana Paliukėnienė

Švento Kazimiero mugė – vienas iš didžiausių pavasario renginių. Šių metų kovo 2 dieną ji šurmuliavo ir mūsų mokykloje. Pagrindinė mugės organizatorė – mokyklos taryba.

Renginį pradėjo folklorinis ansamblis „Želmenėliai“ (vadovė Rūta Tamašauskienė). Mokinius ir svečius linksmino šokių ansamblis „Upeliukas“ (vadovė Raminta Maslinskienė). Mokyklos tarybos pirmininkė Adelė Gelažunienė kvietė mokinius ir jų tėvelius linksmai praleisti laiką. Ji pranešė, kad ši Kaziuko mugė ypatinga. Tai paramos mokyklai mugė. Už gautus pinigėlius bus nupirkti mokiniams sėdmaišiai.

Į Kaziuko mugę atvyko daug svečių: Širvintų rajono Švietimo centro metodininkė Vaiva Redeckienė, Širvintų rajono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos Olesia Fedotova ir Ginta Čepienė, socialinių paslaugų centro specialistė Eglė Grudzinskienė, Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Margarita Vaičelytė, buvusi mokytoja ir audimo meistrė Zofija Jablonskienė, savo pagamintus papuošlus pristatė Laima Baronienė. Mokyklos direktorė Irena Sližauskienė paskelbė mugės pradžią.

Prekyba virte virė. Mokykla kvepėjo pyragais, riestainiais, keksais, vafliais, duona... Stalai buvo išdėlioti po visą sporto salę. Jie linko nuo gausybės skanumynų, įvairių mezginių, nėrinių, savos gamybos papuošalų, medžio drožinių ir kitų dirbinių, kuriems išgražinti vaikai ir jų tėveliai nepagailėjo nei laiko, nei jėgų. Stalai glostė akis ir džiugino mugės lankytojų širdis. Save parodyti, kitų pažiūrėti, parduoti ar nusipirkti susirinko ir maži pirmokai, antrokai ir trečiokai, ketvirtokai ir jų tėveliai. Smaližiai čia nesunkiai rado kuo pasimėgauti. Ypač populiarūs tarp pirkėjų buvo maži keksiukai. Mokiniai labai atsakingai ruošėsi mugei ir tai patvirtino ne tik prekių gausa, bet ir reklama. Mugės lankytojai šoko lietuvių liaudies šokius, žaidė žaidimus. Taikliausieji šiaudinės skrybėlės metikai buvo apdovanoti salžiaisiais prizais.

Iš Kaziuko mugės lankytojai išsinešė gausių lauktuvių ir daug įspūdžių. Visus džiugino puiki renginio nuotaika.

Mokyklos taryba

Vasario 21-ąją Jungtinės Tautos nuo 1999 metų yra paskelbusios Tarptautine gimtosios kalbos diena. Visų didžiausia kiekvienos tautos dovana yra kalba. Lietuvių kalba turtinga ir graži. Jos išlikimas, taisyklingas vartojimas mūsų kasdieniniame gyvenime, kitaip tariant, gimtosios kalbos ateitis priklauso nuo pačių mažiausių mūsų visuomenės narių.

Šių metų vasario 21-ąją dieną Širvintų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojos kartu su Širvintų pradinės mokyklos mokytojomis organizavo renginį, skirtą Tarptautinei gimtosios kalbos dienai. Protų mūšyje dalyvavo 40 pradinių klasių mokinių iš 2c, 2d, 3a ir 4a klasių. Tarpusavyje rungėsi 5 komandos. Prie vieno stalo užduotis atliko antrokai, trečiokai ir ketvirtokai. Komandoms reikėjo įveikti net šešias užduotis: eilėraštyje įrašyti praleistus žodžius, išspręsti kryžiažodį, rasti patarlėms tinkamas pabaigas, įminti mįsles, sudaryti kuo daugiau žodžių iš žodžio BIBLIOTEKININKAS raidžių ir sudėlioti dėliones. Mokiniams taip pat teko aiškinti tarmiškų žodžių reikšmes. Įdomių tarmiškų žodžių mokiniams parinko vyresnioji bibliotekininkė L. Pliukštienė. Renginį pradėjo bibliotekininkė Ugnė Trumpickaitė ir, padeklamavusi eiles, dar kartą įrodė, kokia graži ir skambi yra mūsų kalba. Protų mūšį vedė mokytoja Gita Bakasėnienė su bibliotekininke Lolita Pliukštiene. Atsakingo teisėjų vaidmens ėmėsi mokytojos Nijolė Miliauskaitė, Adelė Gelažunienė, Vitalija Šapurienė. Geriausiai sekėsi komandai, kurios sudėtyje buvo: Ema Navickaitė 2c, Emilija Astikaitė 2c, Emilija Striško 2d, Ieva Mikulevičiūtė 2d, Evilija Šilinskaitė 3a, Natalė Simonavičiūtė 3a, Ieva Juškevičiūtė 4a ir Nojus Kralikevičius 4a. Visiems dalyviams padėkos raštus įteikė Širvintų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos l. e. direktoriaus pareigas Vaiva Daugėlienė, o nugalėtojams – atminimo dovanėles.

Džiugu, kad vaikai žinojo daug teisingų atsakymų ir taip paminėjo gimtosios kalbos dieną.

Mokytoja metodininkė G. Bakasėnienė, vyr. mokytoja A. Gelažunienė,
mokytoja metodininkė N. Miliauskaitė, vyr. mokytoja V. Šapurienė

Vasario 15 dieną pradinukai šventė Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Minint šią svarbią Lietuvai dieną mokyklos direktorė I. Sližauskienė visus pasveikino ir įteikė mokiniams konkurso „Olympis“ (rudens sesija), Raštingiausio mokinio konkurso ir ketvirtokų tarpklasinių kvadrato varžybų apdovanojimus.

Šią dieną mokykloje vyko akcija „Pasveikinkim vieni kitus“, skirta Vasario 16-ajai paminėti. Klasės valandėlių metu, per dailės ir technologijų pamokas mokiniai gamino dovanėles savo bendraamžiams. Vieni kitus pradinukai sveikino posmais ir dainomis apie Lietuvą – mūsų Tėvynę. Nuoširdžiai džiaugdamiesi mokiniai dovanojo pačių pagamintus darbelius. Trečių klasių mokiniai aplankė ketvirtokus, antrų klasių mokiniai – pirmokus.

Sugrįžę į klases, pradinukai žiūrėjo filmą „Neregėta Lietuva“, grožėjosi nuostabiais gimtinės vaizdais ir dalijosi įspūdžiais, kaip ir už ką mylėti Tėvynę.

Mokyklos informacija