Pirmų klasių mokinių integruoto ugdymo diena

Adventas – rimties ir susikaupimo laikotarpis, prasidedantis 4 savaitės prieš Kalėdas. Lietuviai tikėjo, kad adventas – paslaptingas, mistiškas laikas, kurio metu į žmonių gyvenimą bando kištis dvasios. Advento metu buvo draudžiama kirsti mišką, dirbti triukšmingus darbus, ilgai vakaroti.

Gruodžio 11 dieną mūsų mokyklos pirmų klasių grupėje vyko integruoto ugdymo diena, kurios metu mokiniai giliau susipažino su šiuo liturginiu laikotarpiu. Tikslas – supažindinti su Advento papročiais, mokyti susikaupimo, santūraus linksminimosi, turiningo laiko praleidimo, ugdyti pagarbą protėvių papročiams.

Nuo pat ryto visi pirmokai su mokytojomis N. Miliauskaite, S. Paliukėniene, D. Vinslauskiene ir D. Skirmantiene gamino žibintus, kuriais papuošė mokyklos koridorių. Žibintų šviesa simbolizuoja pasaulio šviesą. Vėliau mokiniai stebėjo vaidinimą „Kalėdų naktis“, kuris suteikė daug teigiamų emocijų. Gražiai skambėjo pirmų klasių moksleivių choro dainos. Smagiai šoko šokių būrelio dalyviai. Po spektaklio buvo įžiebta mokyklos eglutė. Tradiciškai eglutę įžiebė mokyklos direktorė I. Sližauskienė. Jai talkino kunigas vikaras S. Kristapavičius. Tam, kad eglutė suspindėtų, pirmokai padainavo dainą „Kalėdų varpeliai“.

Paskui pirmokai susitiko su kunigu vikaru Sauliumi Kristapavičiumi. Kunigas papasakojo apie advento prasmę ir gyvenimą jo laikotarpiu. Kartu su mokiniais aptarė šventą Kūčių vakarą, Kalėdų ryto iškilmingumą, pristatė Kalėdų simbolius. Pakalbėjo apie advento žvakių ir vainiko simboliką, apie gerų darbų prasmę. Kunigas pasidžiaugė mokinių darbeliais ir pavaišino saldainiais. Palinkėjo visuomet būti geriems, daryti gerus ir prasmingus darbus.

Tada visi išsiskirstė į klases ir dirbo toliau: surašė visus nuveiktus gerus darbus, klaidžiojo po Kalėdinius labirintus, susipažino su Kūčių ir Kalėdų burtais, žiūrėjo animacinį filmą „Kalėdų angelas“.

Pradinių klasių vyresnioji mokytoja Dalia Vinslauskienė

Tęstinis mokyklos projektas „Metų ratas“

Rudeniui persiritus į antrą pusę, orams vis labiau bjūrant, ne vienas užsisvajojame apie baltą purų sniegą ir jaukias žiemos šventes. Kalėdų eglutės įžiebimas – tai šventė, kai mokykloje apsigyvena pasakos ir stebuklai. Drąsiai galime sakyti, kad tai – pati jaukiausia šventė, kai kaskart laukiame kažko neįprasto.

Gruodžio 11 dieną tikybos mokytoja Danguolė Lapinskienė ir savanoriai mažieji artistai pakvietė visą mokyklos bendruomenę į šventinį spektaklį – „Kalėdų naktis“. Tai paslaptingos Kristaus gimimo istorijos pasakojimas. Kasmet šis spektaklis, tapęs tradiciniu – vis kitoks, nes vaidina vis kiti aktoriai ir savaip perpasakoja jau žinomą istoriją. Mokiniai (artistai ir žiūrovai) skatinami domėtis tautos tradicijomis, lavinamas gebėjimas suprasti savo jausmus ir juos išsakyti. Šventės aktoriai geba raiškiai deklamuoti eiles, dainuoti dainas, patiria kūrybos džiaugsmą.

Artistams talkino šokių būrelių „Upeliukas“ dalyviai (1-2 klasių grupė ir 3-4 klasių grupė), mokytoja Raminta Maslinskienė. Kalėdines dainas traukė choro būrelio „Dainorėliai“ nariai ir 3-4 klasių choristai, mokytoja Rasa Gudeikienė. Prie eglutės visi mokiniai sudainavo po keletą dainų, kurias paruošė su klasių mokytojais per muzikos pamokas.

Šventėje dalyvavo ir įžiebti eglutę mokyklos direktorei Irenai Sližauskienei padėjo Širvintų švento Arkangelo Mykolo bažnyčios kunigas Saulius Kristapavičius.

Gimęs Išganytojas mums skelbia džiugios šventės pradžią. Kad šventė tikrai teiktų džiaugsmo, dar liko laiko apmąstyti per metus nuveiktus darbus ir atsakingai baigti pradėtus.

Direktoriaus pavaduotoja neformaliajam švietimui Liuda Bytautienė

Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, lieka vis mažiau mokyklų, kuriose neįdiegta uniforminė apranga. Daugelyje užsienio šalių ir dabar egzistuoja tradicija per pamokas dėvėti uniformas. Tačiau, kaip bebūtų, vis dar kyla diskusijos ir ginčai, ar reikalinga uniforma mokykloje. Vienų mokinių tėvai sutinka, kitų prieštarauja. O ar susimąstėme, kodėl mokyklose ar kitose įstaigose reikalaujama būti su uniforma? Šis drabužis suteikia vienybės jausmą, kuria darbinę atmosferą. Ar ne to paties trūksta mokykloje be uniformos?

Vaikai mokykloje mokosi daugelio dalykų. Bet svarbiausias mūsų uždavinys – išugdyti sąžiningą, protingą, atsakingą žmogų. Kad šis tikslas būtų pasiektas mokykla turi vaikui užtikrinti pačias geriausias sąlygas.

Vaikystė – labai intensyvus žmogaus gyvenimo laikotarpis, susijęs ne tik su gana pastebimais biologiniais pakitimais (brendimu), bet svarbiausia – su socializacijos procesu. Todėl aiški ir ugdymo institucijų reikšmė, nes mokykla – antroji vaiko bendruomenė, į kurią vaikas patenka po šeimos ir kurioje socializuojasi, įgauna tam tikrus elgesio, bendravimo su bendraamžiais ir vyresniais žmonėmis įgūdžius.

Mokyklos kultūrą nusako vertybės ir simboliai, tradicijos ir papročiai, įsitikinimai ir bendri siekiai. Kultūrinis simbolis, kuris perteikia kultūrinę prasmę yra emblema, ženklelis, uniforma. Šie materialūs daiktai yra tokie pat reikšmingi, kaip ir mokyklos vertybes simbolizuojanti vėliava bei himnas.

Kadangi mūsų mokyklos mokiniai dar neturi vieno iš simbolių – uniformos, tai norėtųsi trumpai įvardinti (kaip mums atrodo) mokyklinės uniformos naudą. Uniforma suteikia tam tikrą vienybės, saugumo ir bendrumo jausmą, nuteikia komandiniam darbui. Mažėja socialinė atskirtis tarp turtingesnių ir, finansiškai sunkiau besiverčiančius tėvus turinčių, mokinių. Mažėja patyčių tikimybė, kurios kyla dėl skirtingos mokinių aprangos. Mokykliniame amžiuje, kai vaiko charakteris dar tik formuojasi, tai yra labai svarbu. Uniforma mokinį įpareigoja pasitempti. Eidami vaikai gatve, ar dalyvaudami kokiame nors renginyje reprezentuoja savo mokyklą. Taip mokiniai skatinami elgtis kultūringai. Su uniformomis jie tiesiog atrodo tvarkingiau. Drabužis ne tik demonstruoja, kas tu esi, bet ir pasako, kaip su tavim elgtis. Galų gale - uniformos kuria mokyklos tapatumo jausmą.

Tėveliai skundžiasi – uniformos brangios. Nepasiginčysi, šie drabužiai nėra pigūs, tačiau ar susimąstome, kiek kainuoja keli paprastų drabužių komplektai? O įsigijus kokybišką gaminį, kurį teks nešioti kasdieną, galima bus vėliau parduoti, kai Jūsų vaikas jį išaugs.

Jau nuo 2010 metų pradėjome kalbėti apie savo mokyklos atributiką. Buvo išklausomos bendruomenės narių nuomonės, pasiūlymai, organizuojami konkursai. 2010 metais buvo sukurta mokyklos emblema, 2011 metais – vėliava ir ženklelis, 2013 metais – mokyklos himnas. Ne vienerius metus sulaukdavome klausimų dėl mokyklinių uniformų tiek iš tėvelių, tiek ir mokytojų: „ar negalvojame įsivesti uniformų?; kitose mokyklose yra, o pas Jus nėra?; būtų paprasčiau vaiką aprengti, nereikėtų „sukti galvos“; kaip būtų gerai, kad ir mes turėtume uniformas!“ ir panašiai. 2014 metų pradžioje kreipiausi į mokyklos tarybą su pasiūlymu, kad jau laikas rimtai pagalvoti, pasvarstyti dėl mokyklinių uniformų įvedimo. Šią idėją palaikė visi mokyklos tarybos nariai. Per pusę metų buvo renkama įvairi informacija dėl mokyklinės aprangos, t. y. kalbamasi ne vien tik su mūsų rajono, bet ir kitų miestų mokyklų mokiniais, tėvais ir mokytojais, kurie jau dėvi uniformas, prašoma jų išsakyti nuomones dėl uniformų naudingumo, gaminių kokybės, ieškomi tiekėjai. Komercinius pasiūlymus mūsų mokyklai pateikė keturios firmos. Dviejų firmų mokyklinių uniformų modeliai ilgiau nei mėnesį buvo demonstruojami mokyklos vestibiulyje esančiose spintose, tačiau jais pasidomėjo tik kelios mamos... Vėliau, trečia firma atsiuntė gausų rinkinį įvairių uniformų modelių, su kuriais susipažino visi klasių vadovai. Dėl gausaus pasiūlyto gaminių kiekio neturėjome vietos kur išdėlioti šiuos pavyzdžius, todėl buvo atsižvelgta į tėvelių ir mokytojų pasiūlymą - uniformų nuotraukos patalpintos mokyklos internetinėje svetainėje. Taip pat šiuos gaminius galima buvo apžiūrėti ir mokyklos raštinėje. Šios firmos atstovai pirmieji pasisiūlė atvykti į mokyklą, susitikti su mokinių tėvais, pristatyti savo produkciją, atsakyti į klausimus, aptarti ir paaiškinti galimybes dėl uniformų pasiuvimo ir įsigijimo terminų. Visa tai buvo padaryta. Visuotinio susirinkimo metu (ir po jo) buvo išklausyti tėvų pageidavimai, įvairūs pasiūlymai, išgirstos nuomonės, kritika, nepagrįsti kaltinimai... Toliau visų mūsų laukia dar kiti susitikimai, dialogai, derybos dėl uniforminės aprangos.

Visiems tėveliams norisi pasakyti, kad mokyklinių uniformų įvedimo klausimas nėra spontaniškas sprendimas, ar tik direktorės arba administracijos noras. Tą mes turėsime nuspręsti visi kartu. Savo nuomonę dėl mokyklinės uniformos jau pasakė visi mokyklos pedagogai vykusiame mokytojų tarybos posėdyje. O tėveliai turi galimybę tai padaryti bendraudami su savo klasės mokytoja ar klasės susirinkimo metu. Gruodžio 18 dieną vyks mokyklos tarybos posėdis, į kurį kviečiami visų klasių tėvų komitetų atstovai ir ten galės pasisakyti, diskutuoti šiuo aktualiu klausimu. Tad visi turime laisvę rinktis.

Pagarbiai,
Širvintų pradinės mokyklos
direktorė Irena Sližauskienė

Gruodžio 3 dieną, prasidėjus adventiniam laikotarpiui, choro būrelį lankantys 3-4 mokiniai su vadove Rasa Gudeikiene ir socialine pedagoge Jolanta Vilkiene lankėmės Širvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centre. Jo gyventojus ir darbuotojus sveikinome artėjančių švenčių proga, skambėjo eilėraščiai ir dainos apie žiemą, gražiausių metų švenčių laukimą. Centro gyventojams padovanojome menišką darbelį, o vaikai sulaukė maišo saldumynų.

Vyr. socialinė pedagogė Jolanta Vilkienė

Integruoto ugdymo diena 4-ų klasių grupėje

Pilietinio ugdymo tikslai apibūdinami Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos bendrosiose programose, akcentuojant patriotinio ugdymo uždavinius: mokykla padeda mokiniams „išsiugdyti meilę tėvynei, tautinį tapatumą ir tautinę savimonę“, „įgyti ryžto pavojaus atveju ginti savo tėvynės laisvę ir nepriklausomybę“, „išsiugdyti brandžią valstybinę sąmonę“. Siekiama, kad mokiniai „suvoktų ir gebėtų jausti asmeninę atsakomybę už tautos, valstybės ir demokratijos likimą“.

Patriotizmas – tėvynės meilė – prasideda nuo asmens tapatumo suvokimo. Vaiko patriotiniai jausmai pradeda formuotis gimtoje sociokultūrinėje ir gamtinėje aplinkoje, kai jis ima suvokti savąją tapatybę, ją identifikuoja su šeima, vietos bendruomene. Palaipsniui per gimtąją kalbą, tautos istorinę patirtį, etninės kultūros bei tradicijų savitumą kitų tautų kultūros kontekste žmogus plečia savąją tapatumo patirtį, identifikuodamasis su tautine bendruomene, tėvyne.

Ypač palankios patriotizmo ugdymui yra integruoto ugdymo dienos. Lapkričio 27 d. ketvirtųjų klasių mokytojos Aušra Lebedevienė, Lena Vaitkūnienė, Gita Bakasėnienė, Vitalija Šapurienė drauge su savo mokiniais ir vykdė integruoto ugdymo dieną „Pažinkime gimtąjį kraštą“. Tikslas – ugdyti pagarbą gimtajam kraštui ir jo istorijai. Ugdant pilietiškumą, mokiniai buvo lavinami, aktyvinamas jų domėjimasis gimtine ir kitomis Lietuvos vietovėmis, ugdomas kūrybiškumas. Vyko šios veiklos:

  • Lietuvių kalbos pamokos – kūrė padavimus apie įvairias Lietuvos vietoves, skaitė juos klasės draugams.
  • Matematikos pamokos – spręsdami statistikos uždavinius, susipažino su Lietuvos upėmis, ežerais, Lietuvos kaimynėmis.
  • Dailės ir technologijos pamokos – iliustravo padavimus, piešė gimtąjį kraštą.
  • Bendroje pamokoje mokyklos rekreacinėje zonoje pagilino žinias apie Lietuvos praeitį, skaitė įdomiausius mokinių sukurtus padavimus, deklamavo eilėraščius, klausėsi dainų.

Ketvirtokai savo sukurtą knygą „Pažinkime gimtąjį kraštą“ dovanos mokyklos bibliotekai. Paskaitykite kelis puslapius iš šios knygos: N. Buividžio 4a, „Saločiai“; M. Ragauskaitė 4b, „Gelvonai“; E. Šumskaitė 4c, „Čiobiškis“; M. Bakšanskytė 4d, „Žvirblių kaimas“.

Direktoriaus pavaduotoja neformaliajam švietimui Liuda Bytautienė

Lapkričio 27 d. Širvintų rajono savivaldybės Viešojoje bibliotekoje Vaikų literatūros skyriuje vyko jaunųjų kūrėjų šventė „Kūrybos laiptai“. Buvo sukviesti rajone kuriantys moksleiviai, dalyvavo: iš Gelvonų vidurinės mokyklos, Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinės mokyklos, Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos, Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos ir Širvintų pradinės mokyklos. Šventę vedė Lauryno Stuokos-Gucevičiaus lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė Edita Rutkauskienė.

Mokiniai pristatė įvairią kūrybą: kas dainavo, kas grojo ir dainavo savo kūrybos dainas, kas skaitė prozos kūrinius, miniatiūras, rodė sukurtus filmus. Mūsų šeši mažieji kūrėjai deklamavo savo pačių kurtus eilėraščius ir sekė sakmę.

Šventėje dalyvavo trys 3d klasės mokinės (Meilė Graužinytė, Kotryna Janukaitytė, Saulė Pečiulytė, mokytoja L. Miliukienė), viena 3b klasės mokinė (Evelina Ribokaitė, mokytoja R. Tamašauskienė) ir dvi 4c klasės mokinės (Amina Judėnaitė, Iveta Judėnaitė, mokytoja G. Bakasėnienė).

3d klasės mokinei Meilei Graužinytei tai buvo jau antrasis pasirodymas didžiojoje scenoje. Ši mergaitė pavasarį dalyvavo Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos renginyje „Kristijono Donelaičio 80-mečiui paminėti“. Ten ji taip pat skaitė savo kūrybos eiles.

Šventėje „Kūrybos laiptai“ jaunieji kūrėjai įgijo žinių iš vyresniųjų moksleivių, pasidalijo savo kūrybos įkvėpimo šaltiniais. Vyresnieji nuoširdžiai palaikė jaunesniuosius, juos paskatino, pagyrė už drąsą, nuoširdžias ir įdomias eiles.

Šventėje jautėsi be galo maloni atmosfera. Gimnazistai parodė pradinukams, kad ir ant scenos galima jaustis laisvai, pačiu savimi. Buvo smagu žiūrėti, kaip vyresnieji bendrauja su jaunesniaisiais, skatina kurti. Šventės pabaigoje visos mokyklos gavo padėkos raštus, o kiekvienas mokinys – po užrašų knygutę ir tušinuką. Visi dalyviai buvo pakviesti prie saldaus stalo.

Noriu padėkoti organizatoriams už nuostabią šventę, puikiai ir naudingai praleistą laiką. Manau, kad pradėti kurti niekada nevėlu, tiesiog reikia to norėti.

Vyresnioji mokytoja Loreta Miliukienė

 

Lazdyno riešutėlis

Aš gimiau riešutėliu.
Kietas, mažas, rudas.
Buvau mažiausias iš draugų,
Turėjau tėtį – Lazdynėlį.

Parūpo vieną dieną sužinoti man,
Kas tam pasauly dedas?
Nusprendžiau naktį nemiegoti-
Nukristi ant žemelės.

Ir vieną naktį nukritau aš
Ant žalios žemelės.
Ir kai pradėjo saulė šviesti
Įleidau ten šakneles.

Po trijų metų ar po ketverių
Aš sužydėjau lazdynu.
Išsprogo mano pumpurėliai,
Pradėjo augti riešutėliai.

Užaugo lapai dideli,
Riešutėliai tvirti.
Kai žmonės ėjo pakely,
Vis gyrė Lazdynėlį.

Ir štai – lazdyno riešutėliai
Įleido savo šakneles į žemę.
Lazdynas džiaugėsi medeliais
Tai  - jo vaikeliai.

Meilė Graužinytė, 3d.

Dvyniai

Kas kaip du vandens lašai?
Ko neatskiria dažnai?
Gal atspėsite, vaikai,
Kas gi bus taip panašiai?

Spėja pirmas, spėja antras,
Bet atspėki, būki mandras.
Daug pasauly pavyzdžių,
Juk dvyniai, lašai tie du!

Iveta Judėnaitė, 4c

 

Ateina žiema

Pučia vėjas atšiaurus,
Jau žiemužė tuoj čia bus.
Ar bus jau sniego?
Juk motušė žemė miega.

Vėl galėsim traukt pačiūžas,
Slides arba rogutes.
Sniego senį pastatysim,
Ir padūksim į valias.

Amina Judėnaitė, 4c